ieškok įkvėpimo, savo kūryba priartėjant prie Ventos paslapčių
KŪRYBINIS KONKURSAS. Mes pakvietėme 3 menininkes sukurti nepabaigtą piešinį ant atvirlaiškio. Dabar kviečiame Jus pabaigti jų kūrinį bet kokia Jums artima technika ir parsiųsti atvirlaiškį atgal mums. Užsisakyti atvirlaiškį galite užpildę žemiau esančią formą.
| apie Ventos paslaptis |
O gal tik sugrįžimai prie jų, ilgai laukti arba netikėti, realūs arba tik mintimis, menantys istoriją ar kuriantys naują. Ir taip - kiekvieno saviti…
Prie Ventos, Užvenčio dvare gyveno ir savo kūrybinį kelią pradėjo lietuvių literatūros klasikė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė. Ji ir Jos Užventis, kur į Ventą šakas sumerkę gluosniai dar mena čia gyvenusią ir kūrusią rašytoją. Čia pasisėmusi įkvėpimo ji sukūrė vertingiausius savo kūrinius „Sename dvare“ ir „Viktutė“. „ (…) Venta jau numetė ledus, bėga ūždama ir griaudama tiltus. Kartais, turėdama laiko, einu pas malūną, ir, atsistojusi ant tilto, žiūriu, kaip vanduo puola žemyn. Žiūriu, žiūriu, atsitraukti negalėdama, taip gražiai atrodo…”, „Numetus ledus, nusidžiugus Venta, banguoja, bučiuoja krantus...“
Visiems Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana geriausiai pažįstama iš savo literatūrinių kūrinių, tačiau ji neapsiribojo vien rašymu, Marija buvo ir krikščioniškos asmenybės ugdytoja, vertėja, pedagogė, labdarė. „Labai savita yra Marijos nusiteikimo linija: gyventi taip, kad būtų kažkas gero kitiems padaryta ir padaryta keliais lygmenimis: mokant, auklėjant, teikiant labdarą, globojant, šelpiant ir daugiausia viską darant savo rankomis. Gyventi taip, kad būtų įvykdytas tas didysis uždavinys – savęs paskyrimas kitiems“. (Prof. V. Daujotytė)
Šatrijos Ragana, kaip ir daugelis to meto Lietuvos kūrėjų, tiek gyvenime, tiek savo kūryboje atskleidžia žmogaus ryšio su prigimta vieta svarbą, iš šio ryšio kylančias kūrybines, savivokos galimybes, savivokos atvirumą. Jų kūryboje pulsuoja savitas gamtinės ir kultūrinės erdvės pojūtis. Tai jaučiama ir kitų čia kūrusių autorių kūryboje, nes šalia Ventos gyveno ir ją savo kūriniuose aprašė ne tik Šatrijos Ragana, bet ir Žemaitė, poetas A. Bagdonas ir kt.. Venta - daugelio menininkų įkvėpimo šaltinis...
O kokias asociacijas tau sukelia ventos vandenys?!
| apie menininkes |
Visos trys menininkės, kurios dalyvauja kūrybiniame projekte, sutiko pasidalinti ne tik savo kūryba, bet ir mintimis. Jų paklausėme:
- 1 - Vanduo – kokia asociacija kyla pirmiausia?
- 2 - Kada ir kaip pasukai meno keliu?
- 3 - Iš ko semiesi idėjų? …sakytum, kad esi - gamtos ar miesto vaikas?
- 4 - Kaip prasideda Tavo diena, gal turi dienos ritualų? Beje…puodelis kavos ar arbatos?
- 5 - Projektas vadinasi „Ana tur ką pasakyt...“ – o kaip Tu, ką nori pasakyti savo kūryba?
| Austė Dzikaraitė |
- 1 -
Galvoje kuriasi visas vadens buvimo vaizdinys - tyvuoliuojanti jo paviršiaus tekstūra, mirgantys saulės atspidžiai, susimaišantys su sodriais, tamsesniais tonais iš gilumos. Švelnūs bangavimo garsai, sklindantys tyloje. Jausmas, kai vanduo apglėbia kūną - toks švelnus bei stiprus ir tvirtas tuo pačiu metu. Turiu labai ryškų vaikystės sapno prisiminimą: bėgu per tankią girią, staiga jai užsibaigus, šoku nuo skardžio į jūrą ar vandenyną, smingu gilyn į vandenį su milžiniška jėga, tačiau nejaučiu baimės ir jaučiuosi labai saugi. Tokia jausminė impresija, tarsi ramybės būsena ir stiprybė vienu metu, ateinanti per vandenį.
- 2 -
Atrodo, kad niekada neteko sukti. Tarsi visą laiką jau buvau jame - nuo pat vaikystės ir pirmųjų žvilgsnių į pasaulį. Manau, kad būtent tas nuo mažų dienų atsiradęs jautrumas aplinkai ir pastumi žmones į kūrybines sritis. O jei kalbant faktais - mokiausi Čiurlionio meno mokykloje, ir labai gerai pamenu momentą, kai supratau, kad kelio atgal nebėra, o gal ir nebenorėjau, kad būtų. Mokiausi grafikos specialybės ir labai „įtraukė“ tas mąstymas, technologijų mokymąsis, meditavimas šalia pradėtos antspaudo klišės. O tada susižavėjau grafikos dizaino specialybe, jos galimybėmis ir pritaikymu. Taip iki dabar jos platybėse plaukioju ir vis bandau naujus dalykus - nuo tinklalapių kūrimo iki iliustracijos bei tapybos.
- 3 -
Visą gyvenimą augau mieste ir labai myliu visą urbanistiką, tylias pastatų, gatvelių, parkelių ir skverų, kavinių ir barų pasakojamas istorijas. Visad nepaprastai žavėjo mintis, kiek atsitiktinai ar nelabai, viename mieste esančių žmonių, čia kuria savo gyvenimus, dirba, liūdi, myli, linksminasi - ir taip kuriasi visa miesto kultūra, alsuojanti gyvybe. Ir dar labai daug apie miestą rašyčiau ir rašyčiau. Nepaisant to, manau, kad visi esam gamtos dalis ir kiekvienas žmogus yra gamtos vaikas. Visi atranda savitą matymą ir priėjimą - nes tokia ta gamta, visiems turinti ką duoti, skirtingomis ir kartais netikėtomis formomis. Iš čia ir ateina tas jautrumas aplinkai - drauge su saule, vėju, lietumi, kalvomis, pievomis ir - gebėjimu visa tai pamatyti ir priimti save. Manau, kad šitose mintyse telpa visi įmanomi atsakymai apie idėjų paieškas. Tereikia žvalgytis aplinkui (ir savyje taip pat), nesvarbu, kur bebūtum, ir leisti sau matyti bei pamatyti.
- 4 -
Dažniausias ryto ritualas turbūt yra skubėjimas. Tačiau apjungus jį su kitu ritualu, norėčiau sakyti, įpročiu, kurį stropiai mėginu vystyti - pozityviu nusiteikimu - ta skuba gali tapti ne tokia ir baisi. Kad ir kaip nuvalkiotai gali skambėti, bet neigiamų minčių prafiltravimas dienos pradžioje man yra turbūt vienas iš efektyviausių būdų nugyventi laimingą dieną. Ir jei šitą žingsnį pavyksta sąžiningai įvykdyti, tuomet jau nesvarbu, kas dedasi aplink - džiaugsiuos ir jausiuos gyva tiek skubėdama, tiek lėtai gurkšnodama kavą arba arbatą (abu!).
- 5 -
Kalbant apie tapybą ir iliustraciją, mano tikslas yra kurti tarsi vizualinių naratyvų ir emocijų užuominas, kurios su kiekvieno unikaliu žvilgsniu sužaidžia vis kitaip. Kviečiu žmones žiūrėti ir atrasti tai, ką jie nori ten matyti, tai, ko tuo momentu labiausiai reikia, ko galbūt negali atrasti kitur. Tai, veikiausiai, galima pavadinti emocine provokacija žvilgsniui į save.
| Rūta Kučinskaitė / Big Coat |
- 1 -
Pirmiausia mintis ateina apie gyvybę ir ramybę joje.
- 2 -
Nuo vaikystės žinojau, kad pasuksiu meno keliu, tik nežinojau į kurią sritį. Artėjant stojimams nusprendžiau pasirinkti labiau „apčiuopiamą“ specialybę, tokią kaip taikomoji grafika arba interjero dizainas, bet savaitė prieš stojimus į VDA nusprendžiau stoti į tapybą – neįstojau, tad po metų bandžiau vėl ir sekmė buvo mano pusėje. Tačiau 3-iame kurse vis labiau susikoncentruodavau ties taikomąja grafika ir bakalaurą baigiau kaip tapytoja ir kaip grafikė. Magistrą jau oficialiai baigiau kaip taik. grafikos studentė. Dabar esu ir tapytoja ir grafikos dizainerė.
- 3 -
Gamta - didžiausias inspiracijos šaltinis. Mieste atrandu gamtą, sakyčiau, kad esu miesto žmogus, bet pastaruoju metu vis labiau pagalvoju apie gyvenimą mažame miestelyje prie jūros.
- 4 -
Specialių ritualų tikrai neturiu, nors būtų naudinga įvesti, tačiau dėl laiko trūkumo apsiriboju kavos puodeliu antroje dienos pusėje.
- 5 -
Siunčiu žinutę apie vaizduotę „keliauti“ į artimas ir tolimas vietas. Kaip yra pasakęs A. Einšteinas: „Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį“.
| Kamilė Lukrecija Lukošiūtė / KLL |
- 1 -
Vanduo asocijuojasi su gyvybe, bet kartu ir su tai atimti galinčia jėga.
- 2 -
Piešimu, kaip saviraiška, aš visada užsiimdavau, nuo mažens. Bet tiesiog gebėjimas piešti, man asmeniškai, nieko bendro neturi su menu, tad meno keliu pasukau gal tik prieš 3 metus.
- 3 -
Gal skambės keistai, dažnai idėjų semiuosi tiesiog iš savęs, iš savo požiūrio ir charakterio. Mėgstu viską interpretuoti per ironiją ir sarkazmą, būtent dėl to kartais įžiebiu nepasitenkinimo bangas. Bet nesistengiu įtikti, stengiuosi išlikti unikali ir savimi. Nesu iš tų žmonių, kurie nueina į mišką ar prie upės ir tiesiog mėgaujasi tuo ar ten gaudo įkvėpimą, bet užsiimti menu atokioje vietoje, užmiestyje, niekuo netrukdoma ir neblaškoma – mėgstu, tai leidžia man labiau susikaupti ir susikoncentruoti. Jei noriu atsipalaiduoti, dažnai keliauju į kitas šalis, tiksliau, Niujorko dangoraižiai man sukelia daugiau emocijų ir apžavi labiau nei pasivaikščiojimas gamtoje.
- 4 -
Nesu labai dienos/ryto žmogus, dažniausiai šiuo laiku jaučiuosi lengvai apmirusi. Todėl puodelis kavos ar žalios arbatos man svarbi ryto ritualo dalis. Mėgstu pradėti dieną skaitydama knygą, pokalbiu su draugais ar dokumentikos žiūrėjimu, jei geras oras, einu pabėgioti.
- 5 -
Aš savo kūryba dažnai siekiu vienaip ar kitaip išprovokuoti žiūrovą ar iš jo „pasijuokti“, dėl to - dažnai pareiškiu vienareikšmę ir aštrią nuomonę. Kaip visada, yra dvi pusės - juoda ir balta, todėl man naudingos abi reakcijos: Žmonės, kurie supranta mano kūrybos bruožą bei mane - visada sugebės pritarti ar linksmai pasijuokti kartu, bet, Žmonės, kurie jaučia nepasitenkinimą mano darbais, kaip musės įpuola į voro tinklą: jie gali piktintis dėl visko - nuo paveikslo spalvos iki kainos - taip tik suteikdami dar daugiau dėmesio nei įprasta. O darbai, kurie sukelia emocijas (blogas ar geras, nesvarbu), mano nuomone yra menas!
| apie prizus |
Šiuo kūrybiniu projektu siekiame visiems dalyviams suteikti galimybę ieškoti [ir atrasti] įkvėpimo, savo kūryba priartėjant prie Ventos paslapčių.
Visi atgal parsiųsti atvirlaiškiai bus eksponuojami www.atvirlaiškiai.užventis.lt internetinėje ervdėje ir Užvenčio muziejaus galerijoje (P.Višinskio g. 1, Užventis).
Konkurso laimėtojas - vieno atvirlaiškio autorius - bus apdovanotas specialiais rėmėjų prizais:
- 1 -
Vizitas Užventyje su nakvyne ir pusryčiais „Užvenčio Dvaro Malūne“ dviems asmenims.
Manome, kad kiekviena kelionė gali būti ypatinga ir keičianti gyvenimą, jei tikrai susipažįstame su vieta, kurioje esame. Galvodami apie tai, mūsų namai skatina bendravimą su mus supančia aplinka, taip kviesdami atrasti emocinius, dvasinius ir kultūrinius ryšius su ja. Vietos, su kuriomis susiduriame, praturtina mūsų gyvenimišką patirtį, keičia mūsų požiūrį į pasaulį ir žmones, todėl norime palikti savitą pėdsaką mūsų svečių atmintyje.
- 2 -
50 eur dovanų kuponas - House of Sorelle darbo aksesuarams įsigyti.
Savo elektroninėje parduotuvėje pristatome konceptualius, ypatingo dizaino, darbui skirtus aksesuarus - užrašines, rašiklius, pieštukus, USB laikmenas ir t.t. Visi šie daiktai ne tik atliks savo funkciją, bet ir taps kasdienio įvaizdžio detalėmis, kurios komunikuos be žodžių. Jeigu paėmei mane į rankas, vadinasi, esi išskirtinį skonį turinti asmenybė, į kasdienius dalykus žiūrinti iš unikalios perspektyvos.
| gauti atvirlaiškį |
registracija vyks iki 06.20. Konkurse dalyvaus visi konkurso sąlygas atitinkantys ir iki 07.10 atgal parsiųsti užbaigti atvirlaiškiai.
| apie organizatorius |
Šis projektas gimė iš didelės meilės savam kraštui ir natūraliai susiformavusio poreikio artėti prie meno - įvairių jo sričių, kūrėjų, suvokimo, reikšmės ir puoselėjimo - taip keičiant ne tik aplinką, bet kartu ir save patį.
Muziejus siekia Užvenčio krašto istorinio ir kultūrinio paveldo gaivinimo per įvairių meno sričių Užventyje sintezę, taip įprasminant šio krašto vertybes, aktyvinant kultūrinį gyvenimą bei didinant jo patrauklumą krašto bendruomenei ir svečiams.
uzvenciomuziejus@gmail.com
+370 682 14008
House of Sorelle – stilingų darbo aksesuarų e-namai Lietuvoje, laužantys stereotipą, jog kanceliarinė prekė gali būti tik praktiška ir funkcionali, bei meno/mados projektų iniciatorė, kuratorė ir rėmėja, siekianti… kitokios kasdienos.
